Batumi

2006.10.15 Batumi  

Pagaliau lietus mane galutinai prisegė. Per kelionę lijo padoriai gal tik tris kartus. Kaip žmogui iš Lietuvos tai galima sakyt buvo ištisinė sausra. Ketvirtasis kartas dabar. Atrodo ilgam. Nu vistik spalis, ko norėt. Nosis bėga, grandinė lūžta, dinamo užrūdijo, kilometražas nesąmones rodo. Gerai, džiaugiuosi natūralia veiksmų eiga. Jau seniai norėjau sėst ir rašyt apie Turkiją, prieš išsitrinant failams iš smegeninės.  

Sako, čia Batumi lietus dainuoja. Man jis skamba maždaug taip pat kaip ir betkur ne Batumy. Atrodo, kad mano lyriškumas kaip padangų profilis nusitrynė per kelionę. Faktas tas, kad lietus šiltesnis nei Lietuvoj tokiu metu. O kai nelyja, tai vistiek čia kaip debesy. Drėgmė tokia, kad net nejudėdamas ištisai prakaituoji. Palmėm ir tropiniam augalam tai patinka. Dviračiui ne. O kaip man, dar nežinau. Man gi viskas nuo žmonių priklauso. Jei žmonės jėga, man viskas jėga.  

Gavau Batumy naują grandinę, grįžau su autu iki kaimo, kur dvyrką buvau palikus ir temstant susiradau kambariūkštį nakvynei. Sakau, reik prie jūros nupėdint. Tamsoj perbridau bėgius ir supratau, kad šitas visiško saugumo ir namų jausmas pareina iš tamsos. Nieks čia gi nė velnio neapšviesta. Ir jau siunčiu padėkavonės maldas, kad dar spėju užtaikyti čia. Pirmą sykį prie juodosios jūros. Bet sava. Kol mama miegodavo sekmadieniais žiūrėdavau aš mažučiam mažutėliam šilelyje virtuvėje programą apie sveikatą, o tada rodydavo kokią pasaką apie vasilisą prikrasnają. Rodė ir filmą apie Dubravką. Juodai balta ta Dubravka sėdėjo prie jūros ant akmenų didžiulių. Juodoji jūra ten buvo ir kažkas liūdno. Ji man buvo panaši į mano mamą. Mosfilm. 

Monika, Monika, balsas tamsoj. Aš patamsy nebežinau, kaip čia dabar pasiaiškint, kad aš ne Monika, ir kad Monikos nesimato. Gruziniškai dar neišein. Moniki niet zdies. Prieinu arčiau. Prie bėgių mažutė bobulytė stovi, ir iš kur ten toks galingas balsas išeina. Per bėgius pervedu, jin keiksnoja savo dukrą, kad toki bliadujet, ir man taip gera, kad jin taip įsikabina į mane, lyg aš čia nuo senų senovės ją pervedinėčiau tamsoj per tuos bėgius. Jaučiuos lyg tam senam tarybiniam multike, kur chebra per knygos puslapius per pasakas keliauja, bet paskui galiausiai atsiranda namie. Kažkas jau čia su genais bus, kad man čia kaip namai jaučias.  

Keturi mėnesiai šiandien kaip išmyniau. Iki Tbilisi, mano tikslo, 370 km, nors ir čia jaučiuosi atvažiavus. Nesiparinu, kad dabar per Adžarijos kalnus neišeina važiuot, nes debesys ir lietūs. Jei ne dabar, tai kitąmet. Marulia sako, my tebia v naše selo odpravim. Odpravtie odpravtie, sakau. Vaikas mažas rėkia, nori pas močiutę, sako. Prikolas, jai 39, močiutė Marulia, sako, dukra Rusiko 16 metų vaiko susilaukė. Vaikas kaip futbolas, keliauja iš rankų į rankas, visi maigo minko ir juokiasi, jo, galvoju, Vokietijoj skaitytųsi jie asociali šeima, bet jau vaikas meilės bus tiek pakrautas, kiek alia civilizuotoj šeimoj užaugęs tik per psichoterapijas paskui atsigriebtų.  

Po langais vaikigaliai paaugligaliai šaukia, Marulia, Maugli, jin čia ta tikroji youth worker, pati to nežinodama. Va, galvoju, socialinių ir jaunimo darbuotojų reik ten, kur žmonės natūrališkai savo santykių nebesusitvarko. Žybsi jos auksinis dantis ir  žvilgsnis, ir beveik netinka jai šlubuot, nes viduj jėgų atrodo likę penkiem gyvenimam. Nors, sako, jau dabar, kai palaidojau savo vyrą, nieko nesinori. Man patinka, kad jos taip ima ir užeina į mano kambarį, lyg niekur nieko. Ir man patinka, kad staiga jos pradeda greitakalbe gruziniškai pradeda šaukt, ir žinot, kad čia viskas iš meilės ir nepiktai.  

Vakar mane tie šauksmai biesino. Irmaaaa….. Lienačka…… Liana šaukia, ir man vis užtrukdavo kelis dešimtadalius sekundės susigaudyt, kad čia mane šaukia. Hm, savo noriu Lienačka niekaip nenorėčiau būti. Liana sako, vot u menia diėvuški kvartirantki charošije, tichije, ir išties mergelikės nieko nesako, tik šluotikėm viską kad šluoja, kad tvarko. Ne ne, man čia mokyklą primena ir norėčiau lėkt toliau, bet kad lietus nepraeinantis atrodo, ir pasilieku antrą dieną nakvot po balkonu, kur nelyja. Renkasi kaimynės, sako, tau pasisekė, kad tave Liana pakvietė. Per mano vestuves Toronte irgi bobulytės man sakė, pasisekė, tokį vyrą gavai. O, galvoju, kaip jiem, ką nepasisekė? Jau kai taip žmonės kalba, tai įtarimas kyla. Moja mama byla nauchnym sotrudnikom etava botanicheskova soda. Vobsce, mne v Moskve chotelas by zyt. Užsiroviau and šyškų. Bliam, o lietus lyja, pasiplaut niekaip neišeina. Kažkokio prikolo reikia. Va netrukus ir proga atsiranda.  

Kaimynė, tvirta įmitus motera su adidas treningais, sako, va, čia pas mus izbuška, trobelė yra, galėtum čia pas mus žiemą gyvent, va paskui ir jaunikis gal atsirastų. Negaliu pakęst šitų piršlybinių pokalbių. Ir nors širdį pateriojau Turkijoj dėl Ersan, vieno sutikto anryl juodo plaukuoto bičelio su nerealiai gražia nosim, dabar sakau, man moterys labiau patinka. Turkijoj šitų bairių neskaldžiau, bet čia kažkaip ėmė ir išslydo. Nu va ir prasidėjo. 

Kurį laiką ramiai sau toliau kavą gurkšnoju, kol visos moterys garsiausiais balsais viena per kitą gruziniškai kažką šūkauja. Galiausiai mano smegenys atkoduoja man skirtą frazę a vy sebia bolnoj nescitaete? Nu, sakau, scitaju, prostudilas vot neskolko dnei tomu nadaz. Tada jin sako, ja kak biolog govoriu vam, vy bolnaja. Veliau jin man sako, daj pagadaju, ir iš kavos tirščių man išpranašauja ašaras kelionėje. Ašaros tai ašaros, kaknibut pereživiom, kaip ir viską kitką, bet va mokslas nuo magijos čia atrodo netoli rieda, tik nuo gyvenimu gan toli lieka, nu bet kaip ir daug kur kitur.  

Kažką dar ramiai sumurmu, kad kas dešimtas žmogus myli savo lyties žmones ir sakau, jei turit dešimt draugių, tai tikrai viena bus lesbietė. Siaubo šūksniai nuaidi, nu jau tik ne pas mus, ir galvoju aš apie savo visus mylimus draugus ir drauges, kurie myli saviakus, ir kad oj nelengva nelengva turi būti.  

Nu, šitokius melus savo failų sistemoj išsaugoju po segtuvu one woman demonstration. Švietėjiškas tikslas pateisina melą. Po dienos jau visa kaiminystė ateina apsilankyti apžiūrėti manęs kaip biologinio nukrypimo egzemplioriaus. O aš nesiparindama su lankytojais praktikuojuos mandagumo frazes gruziniškai.