I libana manes karo turistes nieks neileido.

susitranzavau auta atgal. kur varot? i suweida. tinka. sirijos pakrastys visiskas. prie jordanijos sienos, kalnai.

penkias dienas su tokia seima prasitusinau, isivaikino mane jie tam tarpe.

grizau i damaska. pasijauciau kaip 1988 spalio demnostracijoj, kai grudo chebra katedros aikstej i vazikus. cia didesnio masto ir labai subtilus grudimas buvo. vos savo suluzusios kameros saugumiecio rankose nepraradau. apsimetinet slanga jau mokame nuo 1987 demontracijos, kur nuvarem su lince su teniso raketem, del viso pikto, jei klaustu, ka veikiam prie mickeviciaus, tai butume galeje sakyt, kad i kortus einam. o cia tai sakau, kad tipo draugu laukiu. ir nesinesdinu. tai turejau paliubomu tris saugumiecius, kurie mane saugojo. grudo chebra kaip reikiant. nelabai susigaudau, kas cia, bet sian buvo daug hezbolos chebros damaske ir visokie piligrimai tusinasi musulmoniski.

uzejau pas draugus paskui, kurie visokias nesamones turiam parduoda. buvo prancuzas toks bagotas, tai pradejo saukt ant manes, kad lietuviai apsimeta, kad rusiskai nemoka. neponiala. isejau greit, kad neprimusciau jo. visiskas idiotas. 

kol sukiojau galva sau, negaledama atsistebet tupumu ir suprasdama, kodel visur nekencia turistu vietiniai, uzsiroviau ant irakieciu chebros. jie cia puse metu. bazarinam arabiskai. 

jie vis juokiasi. bet kai paklausineju, tai yra tiek del ko jie galetu verkti. matyt tokia apsaugine reakcija. pasikviete su jais gyvent. zeba. dvi panos ir kruva bernu. mieli tokie visi.

apie energijos mainus dar. dabar visur viska gaunu dovanu kazkodel. ejau auskaru ieskot dovanoms, tai gavau dovanu juos. tada sukau galva, kaip atsirevansuot. sugalvojau. tai cia taip dabar istisai. bapkes jau galiu mest per langa. bet nei bapkiu, nei lango, tai nera ko parintis.