Taip, isbandysime dormitorija, kas reiskia viena kambari su kokiom keturiom lovom. Tai mat yra pigiausio miegojima variantas Damaske, neskaitant parku. Ka gi, galvoju, kadangi turiu puse metu patirties miegojimo vienuolyne su 30 kitu mergu “sypialnioj”, kaip kokia soko terapija po pepes ilgakojnes gyvenimo karaliaujant vokieciu gatvej, tai man atrodo sitos 4 lovos ir atseit privatumo trukumas gryna baika.
Du japonai biceliai. Vienas jau miega. Kitas kuiciasi. Nu nieko, pasikuis, ir nustos. Bet nenustoja. Ilgai. Bet kai jau pagaliau sviesa isjungia gerokai po vidurnakcio ir neperdaug pries ausra, tada jau man viltis ir atsidusimas – dabar pamiegosime. Bet bicelis tamsoj toliau kuiciasi. Nuozmiai garsiai. Kasosi. Tada vel apsivercia.
As nusiraminimui miklininu vaizduote – kaip as prieinu ir tvoju jam su lenta per galva, jis praranda samone ir as nueinu ramiai miegoti. Arba kaip as jam suleidziu morfijaus.
Reik pastebeti, kad Damaskas yra senas miestas, jame daug senu namu, o juose – senu lovu. Sitos lovos labai gerai veikia kaip stiprintuvai. Amplifier. Jei zmogus isteriskasi pasisuka ant kito sono, tai galvoji, kad jau karas prasidejo.
Pagaliau nurimo, as visa laiminga sapnuoju pirmaji sapna. Bet nelemta buvo jam baigtis, nes pabudau nuo dazniu, nuozmiu. Paspaudus sapna ant pause susipratau – bicelis masturbuojasi. Bet taip be skrupulu be nieko, kad ten lova girgzda, jam ne motais. Pavydetinas atsiputimas. Atidaviau jam pagarba mintyse, sulaukiau jojo kulminacijos ir tada galvoju, dabar jau galima toliau miegot.
Nu ir ka. Sitaip kaktusai iseina is kantrybes. Bicelis pakartojima pradejo netrukus. Tai as neistveriau, ir dalykiskai priejus sakau, zek, gal gali bicas lova pakeist, sita labai girgzda. Mano nuostabai jis klusniai stryktelejo ir smigo i kita lova.
Noretai. As galvojau, kad lovos ten skirtingos. Apsimoviau.
