Dede Korkut

zinau, as biski ekstremiste, tipo jei rasau, tai iskart kruva postu ant sykio.  nu, cia tavo kalte rb.

va cia yra pagrindinis tu senoves turku genciu rastas, epas, dede korkut. jaga. http://www.turkiye.net/sota/korkut.html

Istanbulas ir vergija

prekyba zmonem vyksta. nera cia istorija. kruvos merginu is gruzijos vezamos cionajaus, baisus biznis, lygiai taip kaip ir is lietuvos ar dar kur.

jauciu laimingos butu jos, jei butu verges pora simtmeciu anksciau. bent jau toks ispudis susidaro is sito skaitymelio http://www.gutenberg.org/etext/4795

circassia tai yra ten, kur dabar krasnodarski kraj, sochi kur, bet ten kartvelu, nu tipo gruziniskos tautos gyveno. pakrantese graikai, o kalnuose abhazai, cirkesai, ubykhai, karocia, kiekvienam sleni ten po tauta.

Oghuz

atjojo anie nuo altajaus krasto, oghuz gentys, zymiai pranasesnis uz visus kitus, nes zmonos ju ne storos nei ka, ant arkliu tik smakst ir joja, kur tik uzsireikia, ir nesiparino jie del kreditu namams, jurtas ant smugio pasistatydavo, ir jau kai koks pavojus sugresdavo, ar jam net negresiant, susipakuodavo smutkelius ir toliau raudavo. Stepe ju gimtoji tarp kaspijos juros ir azovo buvo. bet tai kad tokia miklus, eme ir link bizantijos pasizvalgyt nurove. anuomet jie ant arkliu kaip ir ju samanu dvasios greit lakstydavo.

bet samanus anie pamirso kotai. labai mohamedas pranasas jiem ispudi paliko ir tada jau viskas, ir isties, kaip ir protinga remtis paskutiniu pranasu, o ne kokiu tai pries tai, kuris buvo jezus, tas senesnis pranasas. cia taip pat kaip pirktis kompa su 1 gb procesorium siom dienom. nelygis.

ir pamanyk tu man, sitos miklybes isibujojo visur kur, didelis anu krastas buvo ir didingas, menai, filosofija ir matematika, pavadino ana osmano vardu, labai krutas bicas ans buvo. ir kas dabar pamanytu, kad ta imperija, kuri ilgiausiai atlaike is visokiu imperiju, kad jin buvo va tokia

Under Ottoman rule the major religious groups were allowed to establish their own communities, called millets, each retaining its own religious laws, traditions, and language under the general protection of the sultan. Millets were led by religious chiefs, who served as secular as well as religious leaders and thus had a substantial interest in the continuation of Ottoman rule. After conquering Constantinople, Mehmed II used his army to restore its physical structure. Old buildings were repaired, streets, aqueducts, and bridges were constructed, sanitary facilities were modernised, and a vast supply system was established to provide for the city’s inhabitants.

Ultimately, the Ottoman Empire’s relatively high degree of tolerance for ethnic differences proved to be one of its greatest strengths in integrating the new regions until the rise of nationalism (this non-assimilative policy became a weakness during the dissolution of the empire that neither the first or second parliaments could successfully address).

“…the Ottoman family was ethnically Turkish in its origins, as were some of its supporters and subjects. But … the dynasty immediately lost this “Turkish” ethnic identification through intermarriage with many different ethnicities. As for a “Turkish empire”, state power relied on a similarly heterogeneous mix of peoples. The Ottoman empire succeeded because it incorporated the energies of the vastly varied peoples it encountered, quickly transcending its roots in the Turkish nomadic migrations from Central Asia into the Middle East.”^[18]

http://en.wikipedia.org/wiki/Ottoman_Empire

 arba is ten pat

The Ottomans were primarily administrators and not producers, in the sense that the empire did not employ a program of economic exploitation (as did the colonial empires of the modern European states). Its economic outlook (fiscalism) stressed abundance and regulated prices within the marketplace to ensure social stability, and the state never developed a Western mercantile outlook of maximum production, leaving commerce very largely in the hands of the non-Muslim population. According to Ottoman understanding, the state’s primary responsibility was to defend and extend the land of the Muslims and to ensure security and harmony within its borders within the overarching context of orthodox Islamic practice and dynastic sovereignty.

as sakau, istorija yra ne kas kita, kai akmenu kruva, ir zmones tai vienus, tai kitus akmenis an pavirsiaus istraukia.

Gerojai

vienas is didziausiu modernaus galvojimo absurdu valstybes koncepcija, kuri remiasi tautiskumu kaip centrine asim. nu tiek nesamoniu yra pasauly ivyke del to, kad bjauru net pagalvoti. neatitinka jin realaus gyvenimo niekaip. tarkim, anskciau visur pakrantese prie vidurzemio juros gyveno graikai. labai kietai jie mokejo vat butent prie juros gyvent, jie zemyno vidury vat nemokejo gyvent. tai draskesi draskesi turku respublika su graikais, kol pasidalino savo zmonem, tai reiskia turkai prievarta paliko savo namus graikijoj o graikai turkijoj. tipo, kad tvarka butu.  ir dabar cia pakrantese graikai negyvena. tiek kiek cia pilna graikisku namu, tiek vat graikijoj pilna turkisku namu zemes viduj.

dabar vat kurdai. blyn, negalejo jie cia iki dar pries pora metu oficialiai savo kalba sneket. knyzkes kurdiskai irgi niekur nerasi. tai nera ko stebetis, kad pkk stipreja, kad su dekingumu ginklus ir pamirksejimus is pasoniu priima. o jei galetu sau be parkiu bujot, tai gal nebutu tokiu problemu. dabar klausimas yra, kaip ten bus su iraku, ar kurdai tures savo valstybe. visas sitas bairis gresia nauju karu sitose vietose. bet tai blyn, ka negalima valstybiu kurti ne pagal tautiskuma?

karocia, valstybes, kurios remiasi tautiskumo ideja yra galiausiai gliukas. nors siais laikais kaip ir tik tokios valstybes pasiteisina taip iseina. kaip kitaip uztikrinsi savo mazumos teises? bet tai dar nereiskia, kad negalima ko gudriau sugalvot.

klausau cia tokio ahmet kaya, kurdas, dainuodavo turkiskai, nes kurdiskai negalima buvo, prisikentejo visiap, tai mokaus jo dainu ir turkiskai, biski saldu man kaip karciam kaktusui, bet siaip tai grazu, geris toksai. pakroviau gabala i saita

http://en.wikipedia.org/wiki/Ahmet_Kaya

http://www.candycactus.net/muzikike/Ahmet Kaya – Kum Gibi.mp3

va cia visa sita eilute iskopijuojat ir i browseri idet. sori, nezinau, kaip gudriau cia an smugio padaryt.

bet tai dabar atrodytu cia turkai lievi su savo valstybes tvarkymu. nera jie lievesni uz graikus kipre su makarijum, ar bet ka kitka istorijoj, kurie dar gerokai pries kipro padalinima 1974, kokiais 1963 nusprende nesidalinti biudzeto su turku chebra, kuri ten lygiai tiek pat nuo seno gyveno. tai chebryte kente kente desimt metu, britai jau 1963 berods dratine viela itaise, kad nesusipestu, nes pogromu buvo tolka tak, turkiski kaimai pleskejo, bet tada jau 1974 turkai neissikente. kai kareiviai iejo, kiprieciai nezinojo ko tiketis. o turkai ejo vat butent iki tam tikros linijos ir ten sustojo. galejo jie laisvai visa kipra perimt, nes tiketasi graiku pagalba ne velnio neatejo, kuri kvepia irgi konspiracija ir slaptais protokolais, kurie netrukus matyt irgi isaiskes. turkai norejo gabalo, kad uztikrintu turku teises. bet sudetinga ten viskas yra, aisku. ir ka manyt kiprieciam, kai paliko savo namus kokioj famagustoj ir mato an kalveles pasilipeje, kaip tam vaiduokliu mieste jie tik griuna. nu, karocia, tai yra matomas blogis. bet yra daug nematomo blogio, kur matyt pries tai buvo. visi is mokyklos atsimenam, kad trenki i snuki kokiam durniui, kad terorizuoja istisai, o paskui kalta lieki.

zodziu, istorijoj sventu nera. o antra, kad istorijos nera. kas yra istorija, viskas konstrukcija vienu ar kitu smegenyse. taip pat pavojinga narpliotis, kaip su vaikais aiskintis, kas pirmas pradejo, nes gali suzadint bjauriausiu nebutu spekuliaciju ir kuo daugiau apie jas sneki, tuo realesnes jos tampa. tai va, ir kas cia dabar labiau teisesnis, turkai, kurie gera tukstantmeti, kaip ilgiausiai egzistavusi otomanu imperija karaliavo, ar bizantija, kuri tukstantmeti pries tai buvo, ar kurdai, kuriu proteviai hurritai, isvis jau bilekiek tukstantmeciu cia sitose vietose gyvena. jau nesneku apie visas nesamones cia uz kampo su zydais ir palestinieciais. jezau jezau, kaip pavojinga ten istorijoj knistis. mano sprendimas butu grieztai ziureti i dabar ir cia gyvenanciu zmoniu poreikius. socialinius. ir ne kokius tai garbes ir istorijos. bet tai kaip, jei zmones kompleksu pilni ir save identifikuoja su tautiniais praeities gerojais, vietoj kad patys kasdieniniais netautiniais gerojais butu?

vat i lietuva noresiu grizt, kaip joje bus gera gyventi uzbekams. ir ju yra ten. tik trispalve bisk uzgozia

Per Trabzona

gerai, rasau, grynai is lempos be koncepcijos, interneto kavinej as viena moteris, o visi ziuri i mane ir galvoja, o ka ana cia daro 

Sakau gruziniskai, zek, davai neuzlindinek. Nors tris menesius prabuvau Gruzijoj, niekaip neismokau stovet eilese normaliai. Kai atvaziavau, sitam paciam Sarpi perejime, turkas sunkvezimio vairuotojas pamate, kad man nera sansu prasibraut ir gaut antspauda iskiso savo ilga ranka, paeme pasa ir gavau as tada anstpaudeli. Dabar vel, zmoniu dafiga, vidurnaktis, gruzinai gruzinai gruzinai, laukia antspaudelio turkisko. Blia, jaunas bicas, toks miestietiskas slanga apsimetineja. Nu galvoju, ka as lieva. Nuvariau, susiradau turkiska pasienieti, isaiskinau, kad nemoku stovet eilej, tai dave be eiles is kart anstpaudeli.

Dabar klausimas, kaip cia toliau tranzuojam mes vidury nakties. Visi tipazai atrodo tokie migloti, kad ujujuj. Vieni du turkai sako, tai gali su mum vaziuot. Tokie pagyvene, bet alia pasitikejimo ne velnio nekelia. Ne velnio. Tada toks pusiau linguojantis gruzas sako, tai sitam aute gali vaziuot. As dar svarstau, kaip cia ka. Dar kiti sako, tai su mum vaziuok. Nu, galiausiai galvoju, kad aute bus saugiausiai. Ilipu ir pasirodo visi kiti irgi ilipa. Visi kurie siule kartu vaziuot pasirodo is to paties auto. Kaip kokiam multike viskas. Sakau, bet tai bapkiu kelionei as kaip ir neturiu, sakau vaziuosiu su jum jei nachaliavai. Gerai gerai. Tada pradedam vaziuot. Vyksta kazkokia zodziu kova, bet nelabai suprantu del ko. Pasirodo del to kad vairuotojai pradejo reikalaut bapkiu is kitu uz mane. Nu zo visiskai lieva situacija, nors susigrusk per auto dugna asfaltan. Sakau, chebra, davai as lipu gal vistik, nebus jum parkiu. Galiausiai visi apsiramino suksniai ir visa kas. Bet taip itin patogiai nesijauciu ir koks tai itarimas kyla. Nu, kai ne viska supranti, tai tada ir kyla, galvoju.

Vaziuojam riedam link Trabzono. Snekuciuojuos su ukrainieciu tbilisieciu. Varo ans i Antalija uzdarbiaut. Jaunas bicas, toks nuosirdus atrodo. Pasipasakojo, kad jo senelis ji uzaugino, o ans buvo vor v zakone labai garsus, Dzidziguri. Vor v zakone tai kaip mafija. Ne, jis sako, vor v zakone turi savo etika ir veikia pavieniui. Nu, nevisai man dar aisku. Sakau, o kaip tu? Sako, turiu as uztaiso, bet apsisprendziau to nedaryt. Noriu normalaus gyvenimo. Myliu zmona, gyvent noriu. Nu, kaip ir suprantama. Bet man vistiek viskas taip miglota, kaip veikia zmogaus psichologija, kuris vagia dideliu mastu. Kaip Robin Hudo?

Po triju dienu keliones i pietus skaitau laikrasty, kad bicelis is Trabzono nusove armenu zurnalista Hrant Dink. Baisus sujudimas ir vel Turkijoj.  Tiek kiek anksciau Trabzonas bujojo ir budams Tamaros laiku 13 amziuj didingas, kiek graikai ten visokio gerio pristate ir pridare, kiek ten visokiu tautu ten gyveno, tai dabar Trabzonas atrodo zymisi kriminogenine situacija ir tautisku homogeniskumu. Tai yra, visi yra turkai. Nors realiai tai ten yra Lazu miestas, o Lazai tai Kartvelu tauta, tipo gruzinu, tik kad jau nuo senai prieme Islama. Bet dabar visi Turkai turi buti.

Is dalies tai gal ir pasiteisina sita strategija, nors ir kiek ji nepalanki ir kurdam ir armenam ir bet kokiai kitai tautikei tautelikei. Visi cia samoningai kalba apie tai, kad skaldyti Turkija yra vienas is Amerikos interesu, kad po Irano bus jos eile, ir kad PKK, Kurdu separatistus butent amerikonai finansuoja. Rusija puikiai ivaldzius strategija skaldyk ir valdyk Kaukaze, Abhazams pribure, Osetinams pribure kad atsiskirinetu. Ir po truputi baigia Gruzija valgyti. Tai su Turkija, su tokiu potencialu is kurdu puses tai labai lengva butu. Dabar Amerikonai ka tai apie Kurdu atsiskyrima Irake sneka, Turkija panikuoja, nes visiskai pradetu skilt. I istorija ir zemelapi apie kurdus wikipedijoj paziurekit, siaip lab idomu, bent jau man.

Zodziu, vyksta dalykai, cia uz kampo Palestina ir Libanas ir Sirija, ir Irakas cia pat, tik ziurint i zemelapi susivokiu, kaip arti nuo visko esu, taip kaip tik paziuredama zemelapin suprasdavau, kad Baltarusija tik pusvalandi nuo Vilniaus yra.

Prie vidurzemio juros pabegau nuo ziemos. Tuo tarpu cia ukininkam chana, nes lietaus nera, klimato kaita kaip zinia. Tuo tarpu krasto viduj tiek prisnige, kad keliai uzdaryti. Skaitau, kaip pasaulio banko sefas giria Turkijos ekonomini augima per pastaruosius metus ir galvoju pati ziuredama i tas marias viesbuciu ir namu begalybes, kad neliks ne velnio akmens ant akmens, jau pernai turistu per mazai atvaziavo pagal galimybes. Isivaizduoju, kaip kazkada bus atrakcionas keliaut po vietas kur stovi viesbuciai vaiduokliai, nes tusti.

Sedim ant terasos. Sprogimas. Eina sikt. Varom ziniu ziuret. Visi cia kaip ant adatu. Pernai vasaros gale buvo. Ziurim zinias. Nieko. Veliau isaiskejo, kad kazkokios dujos kazkur sprogo ir tiek.

Bet viskas taip laikina taip laikina taip laikina. Laukiu pasto, kaip visad, kuris kaip visad bisk leciau keliauja nei noreciau ir varau i Kapadokija i kaima pas nuobodziaujancias mergelikes. Gal net koki zygi suruostume. Su manim jas tevai isleistu. Siaip tai gi net i parde vienos nelabai gali. Bet skaiciau, kad sniego griutys dabar.

Gavau laiska, kad bus vasario pirma tylos penkios minutes uz ekologija. Ar panasiai. Jei tik jos ka duotu.

Atvaziavus pastebejau, kad cash, bapkiu truksta. Tai dabar turiu galvosuki, kur anos prapuole. Ar ten ar ten ar ten. Zodziu, zinau, kad pasitiket niekuo negalima. Buvo mane paeme biceliai is Alanyos. Taip jaunatviskai krizeno, as kaip kieta youth workere motina su jais pabazarinau normaliai apie gyvenima, tai lyg uz sava ir prieme. Bet tik tiek kad vienoj vietoj sustojom arbatos irgert. O mano kupriukas masinoj buvo. Tai gal tada iskrauste? Skaiciau, kad Alanya pries daugybe metu buvo piratais labai garsus. Tai genai musiau bus. Bet misle man geriau nei Sudoku dabar. Kur kur kur. O apie bapkes tai rimtai viskas kaip zaidimas ant lentos, kiek sutaupai tranzuojant, tiek issileidzia kai pavogia. Karocia. Nu, dar zemes negrauziu, bet jau kita savaite pradesiu aiskiai. Bet kaip global playere tikra, ne ka prasciau uz korporacijas, varysiu kur pigiau, i Sirija.

Sukhishvili

su leila, drauguze prancuziska marokiete, uzsidejusios ausinukus eidavom sokti sita filharmonijos aikstej. grynos gruzines.

klausom track 2, track 5

http://avoe.ge/music/index3.php?gr=Music/&gd=Georgian/&ga=S/&galb=1233

daugiau dainu

http://avoe.ge/music/index3.php?gr=Music/&gd=Georgian/&ga=R/&galb=8011

Batai su pasaka

batai suplyso. batsiuvys, seneliukstis armenas, saldytuvo dydzio dirbtuvej taise, o as basa koja jo juoku klausiau. jis sake, kad vistiek jau naujus reiks pirkti. man vis dar sunku patiketi, nejaugi. as per daug prie ju pripratau. jis sako, zinai, poros nelaiko astuoniu metu, tai manai, kad batai atlaikys? nu ka gi, tiesa sako. bet sirijai ir jordanijai ir gruzijai pesciom gal uzteks vistik. tada jau vel bus vasara, kam tie batai.

seslus gyvenimas isiurbia, kad ji kur. tai net ir dabar sunku issiruost, visus galus uzraisiot, dantu sepetuka susirinkt. dvirati pastatau pas draugus ir tada jau raunu i pietus.

uztai su pasisaldejimu jau isivaizduoju, kaip grizus lankysiu cia savo visas pakiemiu bobutes ir batsiuvius ir kaip sunys mane cia atpazine apsokines. ir jau bus pavasaris su griaustiniais. planas yra cia vasara apeit viska pesciom, svanetija, adzarija, ir tada rugpjuti raut per centrine azija i kinija. paspaudus gaza.  

namai yra ten kur gera grizti gal. as jau visai gruzine, taip iseina. arba eskime. nes man ju pasakos patinka. va cia jum eskimu pasaka tokia.

 

THE TWO FRIENDS WHO SET OFF
TO TRAVEL ROUND THE WORLD

ONCE there were two men who

desired to travel round the world, that they might tell others what was the manner of it. This was in the days when men were still many on the earth, and there were people in all the lands. Now we grow fewer and fewer. Evil and sickness have come upon men. See how I, who tell this story, drag my life along, unable to stand upon my feet.

The two men who were setting out had each newly taken a wife, and had as yet no children. They made themselves cups of musk-ox horn, each making a cup for himself from one side of the same beast’s head. And they set out, each going away from the other, that they might go by different ways and meet again some day. They travelled with sledges, and chose land to stay and live upon each summer.

It took them a long time to get round the world; they had children, and they grew old, and then their children also grew old, until at last the parents were so old that they could not walk, but the children led them.

And at last one day, they met—and of their drinking horns there was but the handle left, so many times had they drunk water by the way, scraping the horn against the ground as they filled them.

“The world is great indeed,” they said when they met.

They had been young at their starting, and now they were old men, led by their children.

Truly the world is great.

va tokios yra tos eskimu pasakos.  daugiau cia. o gal as ne eskime vistik. gal many gyvena stephen graham. jisai mire kaip tik tada kai gimiau. sprendziu pagal jo knyga, a vagabond in caucasus, kad gimines  

Nuotraukikes / PICS

fotkinu su elementaria analogine muiline. koki menesi fotkinu viena plionke, o smalsumas auga auga, nes idomu, kas gavosi, kas nesigavo.. vakar pagaliau isryskinau. nedaug, bet pora vaizdeliu yra.  ziurime cionajaus

Suletejimas

su rasymu yra totalus suletejimas, poperiuj tai viskas yra, bet va acpausdint ramiai ner kaip. tai dabar grynau darau cut and paste.

Still feeling frazzled from the December whirlwind of holiday shopping,
gift giving, and parties? Already burned out by extra hours at the
office in the New Year? Tired of spending more time in traffic than you
do with your family and friends?

It’s not too late to slow down and renew your intentions for a saner,
more mindful way of life in 2007. If you’re ready to experiment with a
different, more fulfilling rhythm, join us in celebrating the second
annual INTERNATIONAL SLOW DOWN WEEK, January 14-20.

 (o cia nauji metai bus si savaitgali. seni nauji metai, kaip jie sako. zodziu, kaip pradejau  sezona gruodzio vidury, tai dar negaliu pabaigti niekaip. )  

For one week, instead of running to catch the bus or zipping in and out
of traffic, try walking to work. Instead of grabbing take-out on the
way home, cook a meal with your family. Leave the TV and computer off,
and play an old-fashioned board game, or just sit and catch up with
family and friends. If possible, take a day off work — and then while it
away with a long walk and an afternoon nap.

For some humorous inspiration, check out our Slow Down Week animation at
<www.adbusters.org>.

Kas blogo

o blogis tox. ejom per kalnus, kalnelius tixliau. einam einam, ziurim kazkoks maisas an kelio. pasirodo ne maisas, o erelis, plast i krumus. prieinu, jis nuozmiai snypscia. pazeistas sparnas atrodo. nu, as jai (su pauksciais negali zinot, kol nepadada kiausiniu, bet su ja tai viskas aisku, tox nuozmus zvilgsnis buvo, kad tikrai ji) isaiskinu, kad zek, arba sunes suplesys, arba ainam su mum. tai sutiko. paemiau uz sparnu, i striukes vidu ir nesames.

ir va pamanyk tu man, kad tox nuozmus paukstis aciduoda tau be niekur nieko i rankas, atsipalaidaves visiskai. bet matyt labai jau suzeistas, kad taip, liudnokas.

nakti nakvojom pas pazistamus. ji miegojo salia mano galvos tiesiog. pradejo vaiksciot ten, nu ka as zinau, vistiek naktis yr medziokles metas. va, jau galvoju, gal pasveiks tikrai. ryte kalnus parodem, kad vilties neprarastu. net pasiko ir vandens acigere.

as aisku jau visiskai mus taip ir maciau, musu amzina draugyste, vaziuju su dvyrke po pasauli, erelis an priekinio vairo, geriau nei pas kusturica. tada privaziuoji muitine, erele perskrenda, susitinkam kitoj pusej. o ka, pauksciai gi virs sienu skraido, o ne per jas. tada kai isalkciau, jis man atnestu triusi gyvate arba vista. kuriu aisku, irgi ziauriai gaila butu, bet tiek to. nu va, ir keliautume mes taip.

tai ne. palikom ja pas draugus, kad sau ramiai sveiktu netampoma. ir an kitos dienos gavau zinute, kad mire.

nieko cia nepadarysi, ir jau racionaliai tai nei liudejau nei ka. bet neracionaliai tai labai liudna matyt buvo, nes su puse zmoniu susikalbet negalejau.

ir kaipgi tas geris matytusi, jei ne tas blogis.